Alternatyvus požiūris į dantukų fėjos svajonę
Vienas dalykas, kurio aš išmokau per savo jau aštuntus metus po medicinos saule, o ypač savo nišoje, kad bet koks skausmas ar koks nemalonus pojūtis Tau tarp viršugalvio ir kojų padų yra ne liga, o signalas. Jei tau skauda kelį, dantį ar bet kokį kitą netikusį organą, tai nėra liga, o Tavo organizmo būdas Tau pasakyti, kad kiek pristabdytum ir pauostytum pakelės rožes. Ir dėl to organizmo nereikia tildyti - praryti piliulę, taip nurodant jam “ tu gal patylėk ir duok man ramiai dirbti”. Skausmas ir dauguma lėtinių ligų yra ilgo savęs ignoravimo pasekmė - nuo rytinio nuovargio iki “trupančių” dantų. Tad pasikalbėkime moksliškai apie pastaruosius ir pasigilinkim tiek į sunkias burnos ligų formas, tiek į itin kasdieniškas problemas kaip blogas burnos kvapas, ir supraskime, kokią įtaką tam turi mūsų mitybos įpročiai. Pažadu, kad nebus nei vienos banalios rekomendacijos reguliariai valytis dantis.
Buvo seni laikai ir žmogai, pamatę koreliaciją tarp dantų ligų ir kardiovaskulinių ligų, padėjo lygybę tarp šių dviejų veiksnių - turi dantų problemų, tai turėsi ir kardiovaskulinių bėdų ir/arba, dar juokingiau, dantukų problemos sukelia širdučių problemas. Dabar tai juokinga, bet ankstesniame šimtmetyje tai buvo dogmos, kuriomis sveikatos specialistai grįsdavo savo teiginius. Tik perėjus į naująjį amžių, mes persinešėme neteisingas pamokas - nors ir supratom, kad tai dvi atskiros problemos, tačiau bendro veiksnio tarp jų nesurišom. Pradėjom akcentuoti burnos higieną, nuolatinę priežiūrą ir iš to padarėm madingą paslaugą su visokiais balinimais ir briliantų klijavimais ant nekaltų baltųjų burnos gyventojų.
Lažinuosi, kad jei šiais laikais butų remake’inamas nuostabus rusų filmas “Briliantinė ranka”, tuomet jis butų pavadintas “Briliantinė šypsena”, kur nuostabiajam Yuri Nikolin smaragdai būtų kišami į žabtus.
Todėl alternatyvus požiūris į burnos problemas būtų - vertinti jas ne kaip izoliuotos zonos sutrikimus, o kaip didesnę riziką lėtinėms ligoms atsirasti indikatoriumi. So let me elaborate.
Pradėsiu nuo aptarimo, kas priverčia susilpnėti dantukus ir pasiduoti nuolatinei išorinei priespaudai. Lengvai skaldomi ir aukštą glikeminį indeksą turintys produktai (paprastieji ir visokios fruktozės bei krakmolai) pradedami virškinti jau burnoje tokių fermentų kaip amilazė. Tad burnoje likus maisto liekanų,(būkim biedni, bet teisingi, nes kiekvieną kartą po valgio mes dantų nevalome, o visokiausios kramtomosios gumos tiek ir tepadeda) be virškinimo fermentų tas liekanas skaldo burnoje esančios bakterijos ir minta jomis kaip smulkūs graužikai. O begraužiant visus tuos angliavandenius, kaip ir visi gyvi organizmai, jos formuoja išskyras. Pastarosios yra rūgštiniai produktai ir dėl to priverčia nukristi burnos pH lygį (padidina burnos terpės rūgštumą). Šis rūgštingumo padidėjimas ir yra didžiausias burnos higienos blogis kadangi jau ir taip puikiai suprantame, kad didesnis rūgšties kiekis pažeidžia dantukų emalį ir taip palengvina visokiausių skylių atsiradimą.
Be to rūgštesnė burnos terpė ne tik iš savęs yra kenksminga, bet yra ir tinkamesnė aplinka patologinei burnos florai, kuri ne tik minta tavo 3 valandos ryto bulvių plokštainio užkandžio liekanom, bet tuo pačiu dar sparčiau ardo dantų emalį ir priverčia nekaltus dantukus kentėti.
Vienas gyvenimiškas pavyzdys - žinot, kai pamirštat išsivalyti dantis iš vakaro (ką jau čia pamirštat, kartais tik atsigulę į lova prisimenat, kad pamiršot tai padaryti ir jau tingite išlipti iš šiltų šiltų patalų) ir pabudus ryte jaučiate, kaip visi dantys padengti baisiai dvokiančiu ir keistu dangalu?
Anglių vartojimas —> Maitinamos burnos bakterijos —> Mažinamas burnos pH —> Pažeidžiamas dantų emalis —> Vystosi dantų pažeidimas
Tuo pačiu prasti burnos sveikatingumo rezultatai ypač būdingi tokioms metabolinėms ligoms kaip cukrinis diabetas (antro tipo). Sutapimas, kad tai liga, kuri didžiąja dalimi iš mitybinės pusės susijusi su ilgų metų angliavandenių pervartojimu? Drįsčiau suabejoti. Daug metų graužei vaisius kilogramais per dieną, kuriuos dar apsipurkšdavai grietinėle iš “organinio” flakono, na ir dar šalia šokoladu prikąsdavai, nes juk visad galim dar geriau. Pirmasis signalas buvo tai, kad per kasmetinius apsilankymus pas savo odontologą vildavaisi, kad nieko nereiks daryti, tačiau gaudavai atsakymą, kad dar 3 dantukus reikia plombuoti. Na ir 40ties pirmąkart netyčia pasidarius kraujo gliukozės tyrimą, gauni dar vieną “siurpraizą” - you got diabetus.
Beje, didelis kiekis aukšto glikeminio indekso anglių suvartojimo sulėtina ir stabdo teisingą riebalų atsidėjimą į jiems skirtus audinius, taip skatindamas aterosklerozės formavimąsi (ir kitas lėtines širdies ligas). Tik dabar pradeda daugėti tai patvirtinančių tyrimų, kadangi daug metų svyravusi cukraus politika pradeda braškėti it namelis ant vištos kojelės per lietuvišką rudeninį lietų.
Dėl to dar keisčiau, kaip vis dar galima šiais laikais, beskaitant šio amžiaus rekomendacijas, sutikti tokius straipsnius, kurie teigia, kad burnos ligos skatina didėti kraujo cukraus lygį taip skatinant cukrinio diabeto riziką.
Tad visos madoje esančios burnos higienos procedūros - balinimai, silantai, higienos - nors ir turi savo paskirtį, tačiau nesprendžia esminių problemų ir kartais dar geriau maskuoja didesnes galimas problemas, nei kad tu maskuoji savo nevalingą antakio tiką, kai pamatai tą įkyrų bendradarbį, kurio tiesiog negali pakęsti. Dantys taip pat kaip ir koja, kaip ir kepenys, kaip ir galva yra vienos didelės ir bendros sistemos dalis ir labai dažnai mes linkę numoti ranka ir manyti, kad kažkoks izoliuotas vienos iš tų sistemų sutrikimas yra su niekuo daugiau nesusijęs. Tačiau visuomet siūlau žvelgti plačiau į bet kokį skausmą ir vertinti jį kaip galimai sisteminio pažeidimo aspektą…na, nebent skauda galvą, nes kažkas taikliai gniūžtę į tarpuakį pataikė - tuomet sisteminio pažeidimo nėra (nors sisteminio sužeidimo rizika kolegai, kuris pateikė - egzistuoja).
O jei dažnai kartojasi dantų problemos ir tam nepadeda jokios pastos ir burnos higiena, tikrai patarčiau kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsitirti širdies veiklos rodiklius bei kraujo cukraus kiekį.
Praktikinis pasiūlymas
Vienas triukas, kuris man labai patiko kovojant su labai specifiška problema - blogu burnos kvapu.
Kaip jau anksčiau pasakojau apie rytines burnos apnašas ir kartu su jomis esančiu nemaloniu kvapu einančiu iš žabtų, galime pabandyti šią problemą apžaisti - sudaryti bakterijoms nepatogią dauginimuisi terpę. Kadangi jos dauginasi ir dirba savo darbus tuomet, kai aplinkoje yra pakankamai deguonies, todėl pabandom iš jų atimti kvėpavimo malonumą. Po vakarinio dantų išsivalymo įsidėkite į burną šaukštą skysto kokosų sviesto ir pateliuškuokite jį geras 30-40 sekundžių. Tuomet išspjaukite ir tęskite savo vakarinius priešmieginius ritualus. Ką tas išskalavimas padaro – padengia burnos gleivinę ir geruosius dantukus sluoksniu, kuris neleidžia bakterijoms gauti deguonies ir taip stabdo jų dauginimąsi. Man padėjo, tad kas drąsus, pabandykite.
Tad šia riebia rekomendacija baigiu ir linkiu sočios dienos.
Pagarbiai Jūsų,
J.J.
